Darbo kodeksas: kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 dienos

Lietuvoje įsigalioja platus Darbo kodekso (DK) pakeitimų paketas. Naujosios taisyklės suteikia daugiau lankstumo vadovams ir aukštos kvalifikacijos specialistams, griežtina darbuotojų reputacijos reikalavimus, nustato naują galutinio atsiskaitymo tvarką bei didina delspinigius už vėluojančias išmokas.   

1. Bandomasis laikotarpis: kam jis galės trukti iki 6 mėnesių?   

Iki šiol maksimalus bandomasis laikotarpis visiems darbuotojams buvo ribojamas iki 3 mėnesių. Nuo lapkričio 1 d. atsiranda reikšminga išimtis:   

Iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis galės būti nustatomas darbuotojams, kurių darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 šalies vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), taip pat vadovaujantiems darbuotojams.   

Į šį terminą, kaip ir anksčiau, neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas nedirbo dėl ligos, atostogų ar kitų pateisinamų priežasčių.

Visiems kitiems darbuotojams maksimali riba išlieka nepakitusi – iki 3 mėnesių.

2. Daugiau laisvės sutartyse aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams

Darbuotojams, uždirbantiems bent 2 VDU, atsiveria galimybė individualioje darbo sutartyje lanksčiau nukrypti nuo tam tikrų DK imperatyvių normų.

Iki šiol galiojęs griežtas draudimas tokiose sutartyse keisti darbo sutarties pasibaigimo taisykles panaikinamas.   

Pagrindinis saugiklis išlieka: sutartos sąlygos privalo užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir negali pažeisti saugos bei sveikatos reikalavimų.

3. Darbo sutarties nutraukimas: reputacija ir priežasčių nurodymas   

Atleidimas dėl prarastos nepriekaištingos reputacijos: atsiranda aiškus pagrindas nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir išeitinės išmokos, jei darbuotojas pagal įstatymus privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau jų nebeatitinka (pavyzdžiui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar paaiškėjus šiurkštiems pažeidimams).

Atleidimas darbdavio valia (DK 59 str.): atleidžiant pagal greitąją procedūrą (su 3 darbo dienų įspėjimu ir 6 mėnesių VDU išmoka), sprendime privaloma nurodyti konkrečią ir pagrįstą atleidimo priežastį (tai nebegali būti visiškai abstrakti formuluotė).   

Pažeidimų tyrimo procedūros: patikslinti terminai, per kiek laiko darbdavys turi užbaigti darbo pareigų pažeidimo tyrimą, užtikrinant aiškesnę teisinę gynybą darbuotojui.

4. Galutinis atsiskaitymas atleidžiant: kas mokama iš karto, o kas – vėliau?

Iki šiol su darbuotoju turėjo būti atsiskaitoma paskutinę darbo dieną (arba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, jei susitariama). Nuo lapkričio 1 d. galutinio atsiskaitymo tvarka padalijama į dvi dalis:   

Suma iki 1 darbuotojo VDU: privalo būti išmokėta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną (šalių susitarimu terminas gali būti pratęstas daugiausia iki 10 darbo dienų).   

Suma, viršijanti 1 VDU: (pvz., didelė išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas atostogas) šalių rašytiniu susitarimu gali būti išskaidyta ir išmokėta per iki 3 mėnesių laikotarpį.   

Svarbu: toks atidėjimas galimas tik atleidimo metu sudarytu susitarimu; iš anksto įrašyti tokios sąlygos į darbo sutartį neleidžiama.   

5. Pavėluotas atsiskaitymas darbdaviams kainuos brangiau

Didesni delspinigiai: delspinigių dydis už pavėluotą darbo užmokesčio ar kompensacijų mokėjimą susiejamas su praėjusių metų vartotojų kainų indeksu (VKI), jį dauginant iš 5. Tai reiškia, kad vėluoti atsiskaityti tampa finansiškai skausminga.   

Netesybos: primenama, kad netesyboms už pradelstą atsiskaitymą nebegalioja anksčiau taikyta 6 mėnesių VDU riba, todėl priteisiamos sumos gali siekti visą vėlavimo laikotarpį.   

6. Darbo laikas ir kolektyvinės garantijos   

Apmokama prieššventinė valanda: tiesiogiai teisės akte užfiksuota norma, kad sutrumpinta viena darbo valanda prieš šventines dienas turi būti apmokama įprastu darbuotojo darbo užmokesčiu.   

Pasyviojo budėjimo namuose ribos: nustatytas griežtas limitas – ne daugiau kaip 168 valandos per 4 savaičių laikotarpį (mokant ne mažesnę kaip 20 % VDU priemoką už kiekvieną valandą).

Lankstesnės kolektyvinės sutartys: darbdavio ar šakos lygmens kolektyvinėse sutartyse atsiranda galimybė lanksčiau susitarti dėl atostogų panaudojimo terminų, nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo bei darbo apmokėjimo nušalinimo nuo darbo laikotarpiu.   

Šie pakeitimai suteikia verslui daugiau manevro laisvės samdant aukščiausios grandies specialistus, tačiau reikalauja atnaujinti vidaus darbo tvarkos taisykles, sutarčių šablonus ir griežtai kontroliuoti atsiskaitymų terminus.