Klausimai, kurių darbdaviai neturėtų užduoti darbo pokalbio metu (ir kaip atsakyti, jei vis tik paklausia)

Darbo pokalbis skirtas išsiaiškinti, ar darbuotojas tinkamas atlikti tam tikrą darbą iš vienos pusės ir ar tinkamas darbdavys ir pozicija kandidatui -  iš kitos pusės.

Tačiau realybėje vis dar pasitaiko klausimų iš darbdavio pusės, kuriais norima išsiaiškinti kur kas daugiau, nei tik ar kandidatas tinkamas užimti tam tikrą poziciją. 

Kai kurie klausimai tikrai yra netinkami, kas dar blogiau - jie gali būti laikomi  diskriminaciniais. Kokie tai klausimai, kodėl jų nederėtų klausti ir kaip mandagiai atsakyti, jeigu vis dėlto paklausia.

 1) Klausimai apie šeimą, vaikus, nėštumą

Netinkamais laikomi klausimai: 

Ar turite vaikų?

Ar planuojate šeimos pagausėjimą?

Kiek vaikų turite?

Kas prižiūrės vaikus, jei jie sirgs?

Ar nesate nėščia?

Kodėl tai netinka? Tai tiesiogiai susiję su kandidato šeimine padėtimi ir gali būti laikomi diskriminaciniais, ypač moterų atžvilgiu.

Kaip atsakyti mandagiai, jeigu vis dėl to išgirdote tokį klausimą:

✅ „Šiuo metu mano situacija leidžia pilnai vykdyti darbo įsipareigojimus.“

✅ „Galiu užtikrinti, kad esu atsakingas asmuo ir mano darbo laikas nepriklausys nuo šeimyninių aplinkybių.“

 2) Klausimai apie amžių

Netinkami klausimai:

„Kiek jums metų?“, 

„Ar nesijaučiate  peraugusi šią poziciją? arba: Ar nesijaučiate per jaunas (-a)  šiai pozicijai?“ 

Kodėl tai netinka? Amžius neturėtų būti kriterijus vertinant kompetenciją.

Kaip atsakyti:

✅ „Esu įgavusi patirties ir įgūdžių, kurie tiesiogiai atitinka šios pozicijos poreikius.“

✅ „Galiu papasakoti apie projektus, kuriuose dirbau ir kokius rezultatus pasiekiau.“

 3) Klausimai apie sveikatą, ligas, neįgalumą

Netinkami klausimai:

„Ar turite kokių ligų?“

„Ar esate turėję depresiją?“

„Ar dažnai sergate?“

Kodėl tai netinka?

Sveikatos informacija yra privataus pobūdžio. Darbdavys gali klausti tik apie tai, kas tiesiogiai susiję su darbo funkcijomis, tarkim apie fizinę sveikatą, jeigu kažkur darbe reikalinga fizinė ištvermė.

Kaip atsakyti:

✅ „Galiu užtikrinti, kad esu pajėgi atlikti šias darbo funkcijas.“

 4) Klausimai apie religiją

Netinkami klausimai:

„Kokios religijos esate?“

„Ar švenčiate Kalėdas?“

Kaip atsakyti:

Į tokius klausimus išvis atsakinėti nebūtina, mandagiai pasakius, kad jūs nenorite apie tai kalbėti. 

5) Klausimai apie tautybę, kilmę, kalbą

Netinkami klausimai:

„Iš kur jūs kilusi?“

„Kokia jūsų tautybė?“

„Kokia jūsų gimtoji kalba?“

Darbdavys gali klausti ir tai būtų normalus klausimas:

ar turite teisę dirbti šioje šalyje, ir kokias kalbas mokate (jei tai reikalinga darbui).

Kaip atsakyti:

✅ „Turiu teisę dirbti ir galiu pateikti dokumentus.“Taip pat galite išvardinti kokiomis kalbomis kalbate.

6) Klausimai apie santykius, partnerį, šeiminę padėtį

Netinkami klausimai:

„Ar esate ištekėjusi?“

„Ką dirba jūsų vyras?“

„Ar planuojate persikraustyti dėl partnerio?“

Kaip atsakyti:

✅ „Mano asmeninis gyvenimas netrukdo darbui, o įsipareigojimus galiu vykdyti pilnai.“

7) Klausimai apie politines pažiūras

Netinkami klausimai:

„Už ką balsavote?“

„Ką manote apie X partiją?“

„Ką manote apie karą / vakcinas / migraciją?“

Kaip atsakyti:

✅ „Paprastai politinių temų darbo aplinkoje neaptarinėju.“

8) Klausimai apie finansus, skolas, turto situaciją

Netinkami klausimai:

„Kiek turite paskolų?“

„Ar turite skolų?“

„Ar nuomojatės ar turite įsigiję būstą?“

Išimtis:

Tam tikrose pozicijose (pvz. finansų, bankų, saugumo) gali būti atliekami patikrinimai, bet tai paprastai vyksta ne pokalbio metu.

Kaip atsakyti:

✅ „Esu pasirengusi praeiti įprastus patikrinimus, jei jie taikomi šiai pozicijai.“

Kaip reaguoti, jei vis tiek paklausia netinkamo klausimo?

Svarbiausia: nepanikuoti ir jau tikrai neįrodinėti, kad tokio klausimo išvis neturėjo užduoti. Kartais darbdavys klausia iš nežinojimo, o kartais – tai tikrai ''raudona vėliava''.

3 taktikos, kurios veikia beveik visada:

1) Atsakyti „aplink“ ir grįžti prie klausimų apie kompetencijas;

2) Mandagiai nukreipti temą;

3) Aiškiai pasakyti ribą - kad šių klausimų nenorėtumėte aptarinėti.

Kada tai signalas bėgti?

Jei darbdavys: spaudžia atsakyti, juokiasi iš jūsų bandymų nustatyti ribas, komentuoja amžių, išvaizdą, šeimą, užduoda klausimus apie vaikus kaip „riziką“,  - tai dažnai reiškia, kad įmonėje gali būti problematiška kultūra ir nelabai draugiška atmosfera.

Ir tada geras klausimas sau yra: „Jei taip kalba per pokalbį, kaip bus kai pradėsiu dirbti?“

Ir pabaigai. Darbo pokalbis nėra tardymas. Tai – dviejų pusių pokalbis, kur abi pusės turi teisę į pagarbą. 

Jei darbdavys užduoda netinkamus klausimus, jūs neprivalote teisintis ar atskleisti asmeninių detalių.

Geriausias atsakymas dažniausiai yra trumpas, profesionalus ir grąžinantis temą į tai, kas svarbiausia: jūsų kompetenciją.