Ko apie save darbo pokalbyje geriau nepasakoti

Sėkmingas darbo pokalbis turi kelias taisykles. Viena iš jų, prisiminti, kad tai - dalykinis pokalbis ir asmeniškumams čia ne vieta. Žemiau pateikiamos rekomendacijos, kokių temų vengti ir tai, ko geriau darbdaviui apie save nepasakoti.

1. Jūsų nuomonė apie buvusį/-ius vadovus arba apie buvusius kolegas bloga. Ir visur, kur jūs prieš tai dirbote, buvo labai blogai. Šiomis emocijomis geriau dalintis su draugais nei išgyventi iš naujo darbo pokalbyje. Darbdavys nepatikrins jūsų žodžių, bet po tokių kalbų jam kils klausimų ir dvejonių, ar tikrai kalta buvusi aplinka, ar su jumis kažkas ne taip.

Jei darbdavys klausia apie santykius buvusiame darbe, kalbėkite abstrakčiai, nesileisdami į detales apie nemalonius žmones ar buvusias situacijas.

Pavyzdžiui:

Blogas pavyzdys Nr.1: “Vadovas kontroliavo kiekvieną mano žingsnį ir neleido priimti nei vieno sprendimo”.

Geras pavyzdys Nr.1: “Man reikėjo didesnės sprendimų priėmimo laisvės, kad galėčiau kokybiškiau atlikti darbą”.

Blogas pavyzdys Nr.2: “Nesugyvenamas kolektyvas ir įmonė jau eina link bankroto...”.

Geras pavyzdys Nr.2: “Aš supratau, kad savo žinias ir kompetencijas norėčiau pritaikyti naujoje įmonėje ir sferoje”.

2. Pavojingas sveikatai hobis. Kai kurie žmonės laimėjimų lengviau pasiekia užsiimdami savo mylimu hobiu nei profesinėje veikloje. Todėl pasakoti, kad hobis užima svarbią vietą jūsų gyvenime, ar jūs labai daug laiko jam skiriate, neverta. Ypač, jei tai ekstremalūs pomėgiai. Girtis, kad su motociklu padarote dvigubą salto, tikrai neverta. Darbdavys mintyse skaičiuos, kiek laiko praleisite „biuletenyje“. Apie laisvalaikio užsiėmimus galima užsiminti, jei manote, kad jų paminėjimas duos jums „papildomų taškų“, pavyzdžiui, atstovaujate įmonės komandą bėgimo varžybose ar „protų mūšiuose“.

3. Priklausymas organizacijoms. Jei priklausote politinėms partijoms, religinėms ar kitokioms visuomeninėms organizacijoms ir pan., kyla grėsmė, kad darbdavys, turintis tam tikrus stereotipus, suabejos jūsų tinkamumu būtent dėl priklausymo šioms organizacijoms ar interesų susikirtimo darbe. Darbo pokalbyje reikia vengti temų politine, religine, rasine ir kita „slidžia“ tematika.

4. Jūs turite asmeninių problemų. Darbdaviai nėra bejausmiai, bet ir ne psichologai. Pasakojimas apie gyvenimo smūgius ir nesėkmes stato darbdavį į nepatogią padėtį. Darbdavys jus kviečia į dalykinį pokalbį dėl darbo, o priverstas klausytis ir reikšti apgailestavimą dėl jūsų - jam visai nepažįstamo žmogaus - problemų. Reta įmonė samdys žmogų iš gailesčio.

Jeigu jūsų problemos tikrai didelės ir gali daryti įtaką jūsų darbui - apie tai derėtų pranešti darbdaviui, bet tik poto, kai jūs sudominsite jį savo, kaip profesionalo, kandidatūra. Pavyzdžiui – kelis kartus per mėnesį turėtumėte dirbti nuotoliniu būdu dėl vaiko ar artimojo slaugos. Bet tai neturėtų būti pirmo pokalbio tema, nes čia asmeniškumams ne vieta.

5. Jūs galite dirbti „bet kokį darbą“. Darbdavys rimtai nevertina kandidato, kuris teigia, kad gali dirbti bet kokį darbą, bet kokioje srityje. Šiuo atveju darbdaviui kyla klausimas, ar jūs nors vienoje srityje kažką gerai darote. Jūsų tariamas „koziris“ – „Galiu dirbti bet ką“, atsisuka prieš jus pačius ir, darbdavio akyse, virsta „Galiu pabandyti padirbėti, gal pavyks...“. Pokalbyje dėl konkrečios pozicijos, akcentuokite tik tas savo kompetencijas, patirtį ir savybes, kurios padės jums gauti šį darbą. Nepasakokite, koks jūs geras darbuotojas visose srityse, iniciatyvą jūs galėsite parodyti jau dirbdamas ir siekdamas karjeros aukštumų.

Tikimės šios rekomendacijos buvo jums naudingos ir padės artimiausiame pokalbyje dėl darbo. Ne veltui sakoma, kad tylėjimas - auksas.

Sėkmės!

CVkodas.lt – Tavo karjeros partneris